atlėkė, kaukšėdama su savo kablais, gan dideliais žingsniais. skubėjo labai panikė ir taip jau besiruošdama per daug laiko užtruko. galiausiai užmačiusi Dūgį, greitai nuėjo prie jo. aišku, kaip visada vėlavo, todėl sumąstė šūstrai atsiprašyti. priėjusi visai šalia, nieko nė nesakiusi, įsisiurbė anam į lūpytes. po kiek laiko atlipo nuo šito čiuvo ir išmetė tokį mielą smailą. -labas,-stovi čiut ne ^^ roža, lyg niekur nieko.
Pen. 08 26, 2011 3:33 pm
