Atšliaučia čia kaip vėžliukas niekur neskubėdamas su savo manta ,kuria užsikrovė ant tų raumeningų rankelių primemančiu amerikietiškus kalnelius. Priėjęs prie rodos lyg ir jo kambario sustoja prie durų ir padeda lagaminus su plaukų priežiuros reikmenimis nagų ir taip toliau prie durų ir jas plačiai praverčia. Apžvelgia stovėdamas prie slenksčio kambarį ir iš lagaminų ištraukęs rankenas pastato juos gulsčiais ir įveža į kambarį su koja dar paspirdamas duris,kad šios užsidarytu. Įžengęs į kambarį apžvelgia visą kambarį dar geriau ir pasideda lagaminus ant lovos ir dar lėčiau nei kada kas nors galėtu pagalvoti,kad taip galima (aišku visa tai tik iš nuobodulio) ima juos iškraustinėti.