Prezidentinis Kambarys 20 aukšte

Atkulniavus į kambarį, apsižvalgius sukrovė lagaminus vieną ant kito ir nukeliavus prie šaldytuvo pasiėmus Nutella su braškėm, išsidrėbus lovoj skaniai valgė ir minkė sms'kę JB.

Ateina čia ir su trenksmu atidaro duris. Pats sau fainas "fak jė" rožoj nueina prie selės ir iš karto padaro vos ne liežuvių karus. kiek atsitraukęs pažiūri jai į akutes,-labukas, saule,-trumpai pakšteli jai į lūpas ir įsipatogina šalia jos, pusiau sėdi, pusiau guli toks išsižergęs.

Sukikenus ir apsilaižius lūpas šypteli jam.
- Labukass. - pasiėmus braškę ir pamaskatavus jam prieš akis prasitaria. - nooori?

Žiūri kaip katinas į tą braškytę,-noriu,-paima ir demonstratyviai parodydamas dantis nukanda ją, palikdamas tik kotelį. Nukanda aišku braškę, ne selę.

- Miaau. - nusijuokus padeda braškės kotelį ir pirštuku užkabinus nutellos jį aplaižo.

Kadangi nutelos ant jos piršto dar buvo šiek tiek likę, tai jis dabaigia.-tavo lūpos būtent tokio skonio...mmmm...-kaifuoja.

- Jau kaip nusišneki. - nusijuokus prikanda lūpą ir pažiūri jam į akis.

-Netiki manimi? Kaip drįsti abejoti?-be proto tokiu įsižeidusiu apsimeta.

- Gerai gerai, tikiu. - nusijuokus pakšteli jam į lūpas.

-Šaunuolė mano mergytė,-vėl pradeda liežuvių karus su ja, pasisodina pas save Selę ir uždeda rankytes ant šiknos.

- Tai aišku. - nusijuokus rankutėmis atsargiai suima jo veiduką, aišku stengias nesugadinti jo tobulos šieno kupetos ant galvos.

-Kodėl tu visuomet tokia karšta? Negaliu atsitraukti nuo tavęs ir nuo tavo šokolado skonio lūpų,-suniurna ir pradeda bučiuoti jos kaklą, po to šiek tiek atsitraukia, kad matytų jos akis.

- Baik tu nors kartą nusišnekėėt.- nusijuokus delnu uždengia savo lūpas ir žiūri į jį klapsėdama akutėmis.

-Nors aš tikrai prie to pripratęs, tačiau šį kartą tikrai nenusišneku, patikėk manim,-taip labai įtikinamai žiūri jai į akutes.

- Taip taip. - sumurma pro uždengtas lūpas ir toliau žiūriu į jo akis.

-Vėl netiki manimi,-pavarto akutes,-beviltiška su tavimi čia ginčytis, nes šiaip ar taip laimėsiu,-purkštaudamas nueina prie lango,-woooooooooooooooow,-susvyruoja net.

- Pats sau fainas. - sumurma po nosim ir į delną vėl pasiėma braškę. - Nenumirk tu ten prie langoo.

-Numirsiu ir paliksiu tave vieną. Pasensi viena, pikta ir be berno,-purkšti nesustoja.

- Iš kur žinai, kad viena? - sukikenus pažiūri į jį.

Atsisuka į ją susirauukęs,-kaip tai?

- nee nieko. - prikandus lūpą užsimerkia.

prieina tyliai prie jos ir vėl pabučiuoja,-tu juk niekada nesusirastum kito, ką?

- Nepalik ir nesusirasiu. - parodo jam liežuvį.

-Gerai, būsim kartu amžinai,-vėl ima jà bučiuoti(per tela aš tai į skaipa nerašyk, mam yra;o)